Trisdešimt viena diena stiklainiuke

Liepa. Vidurvasaris. Lauke vėsu, apsiniaukę ir lyja. Tačiau nieko negali pakeisti, tad vėl pasiimi knygą į rankas, pažiūri gerą filmą, išbandai naują pyrago receptą, mokaisi groti naujus kūrinius pianinu, nedrąsiai, bet su viltimi bandai tapyti ir nejučia susitvarkai tuos stalčius, į kuriuos anksčiau buvo baisu pažvelgti. Viduje ramu, gera ir, net jei to nepastebi, taip gimsta prisiminimai, dienos, kurių pasiilgsi, įvyksta stebuklai.

Kažkurią dieną ramiai keliaujant miesto gatvelėmis pagalvojau, jog labai norėčiau liepą uždaryt stiklainiuke, o kai prireiks įkvėpimo, šilumos (ar atvirkščiai - lietaus), minčių - atsidaryti ir mėgautis. Deja, tai neįmanoma, bet bemąstant nejučia kilo idėja viską užrašyti. Juk nesinori, kad ši liepa kaip ir visi kiti mėnesiai nugrimztų į užmaršties jūrą. Tad tegul blog'as man bus savotiškas stiklainiukas, o mygtukas „paskelbti“ - jo dangtelis, kuriuo uždarysiu 2017 metų liepą amžiams.


1. Knygos. Pastaruoju metu daugiau skaitau, nei žiūriu serialą ir tai labai džiugina. Liepą perskaičiau dar birželį pradėtą Ray Bradburio knygą „Pienių vynas“. Jau senokai norėjau ją pasiimti, tai įsivaizduokit, kaip apsidžiaugiau pagaliau laikydama ją savo rankose. „Pienių vynas“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprasta ir lengva knyga, tačiau taip tikrai nėra. Kiek įdomių ir pamokančių minčių ten radau! Taip pat skaičiau pirmąją (tiek autorės pirma rašyta, tiek mano pirma jos skaityta!) J. Ivanauskaitės knygą „Pakalnučių metai“. Nieko panašaus anksčiau nesu skaičiusi, įsimylėjau tiek rašymo stilių, tiek veikėjus ir nostalgiškai prisimenu emocijas, patirtas skaitymo metu. Jurga yra visiškas atradimas!

2. Filmai. Liepą buvo mano grįžimas į filmų pasaulį. Atotrūkis nuo jo gal ir buvo reikalingas, bet užtruko per ilgai. Grįžau gal ir su ne itin įspūdingu filmu („500 vasaros dienų“), tačiau vėliau pažiūrėjau įkvepiantį filmą „Unbroken“. Jį buvau pradėjusi praėjusią vasarą, tačiau niekada taip ir nebaigiau. Tai tikrai vienas iš geriausių mano matytų filmų. Jis, galima sakyti, biografinis, tačiau vyksta antro pasaulinio karo metu. Kadangi šis laikotarpis man labai įdomus, negalėjau praleisti ir kino teatruose rodyto „Diunkerko“. Turiu pripažinti ir pritarti daugeliui - filmas buvo įdomus ir įtraukiantis.

3. Kūryba. Dar birželį prisiminiau pamirštą journal, o liepą į kūrybos procesą tik dar labiau įsitraukiau. Nebijojau ekspermentuoti - į rankas ėmiau ir pieštukus, ir teptukus, ir gelinius tušinukus. Gana dažnai rašiau dienoraštį, labai džiugu, nes kitais metų laikais tam pritrūksta laiko. Gimė net ir pora eilėraščių, tačiau vistiek drįstu sakyt, kad su poezija vėl užstrigau. O ir šiaip liepą daugiau kalbėjau, nei rašiau, bet jau tuoj grįšiu į kūrybos pasaulį. Šis įrašas - pirmieji žingsniai!

4. Muzika. Daugiausia klausiau Radiohead, jie nuramindavo mano galvos skausmą ir įkvėpdavo bandant piešti, ne mažiau ir The Smiths, nes vokalisto balsas man yra vienas gražiausių kada girdėtų, o ir pačios dainos nuostabios. Karts nuo karto vis paklausydavau jautì EP ir abudu albumo, be galo džiaugiuosi, kad turiu abiejų grupių diskus ir tikiuosi, ši kolekcija vis pasipildys naujų grupių darbais. Taip pat paskutinę liepos dieną nauja dviejų talentingų lietuvių grupė charm įkėlė savo dainos vaizdo klipą. Įsimylėjau nuo pirmo akordo, rimtai.

5. Serialai. Būtent šį mėnesį po ilgos pertraukos vėl įsijungiau „Vampyro dienoraščius“ - tai leido man suprasti, jog visai kitaip žiūriu į šį serialą. Prieš tris metus jis man buvo nuostabus, dabar tik trokštu jį kuo greičiau užbaigti. Su liūdesiu baigiau ketvirtą „Friends“ sezoną. Tai neabejotinai vienintelis serialas, kurį literally ryju. Bet kitaip negaliu, nes jis net ir blogiausias dienas nudažo įvairiausiomis spalvomis. Liepą atradau dar vieną serialą - „Skam“. Iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, bet kuo toliau, tuo labiau susidomėjau ir nors tema banaloka, vis dėl to šis norvegiškas šedevras siunčia svarbią žinutę ir daug ko pamoko.

6. Išvykos. Jokių įspūdingų kelionių į Paryžių ar Berlyną, deja, nebuvo, bet vistiek šiek tiek keliavau po gimtinę. Trečią kartą apsilankiau nuostabiuose Anykščiuose, porai dienų svečiavausi pas brangią laiškų draugę Eveliną Kelmės raj., keletą kartų vykau ir į netoliese esančią Klaipėdą - tai pasivaikščioti senamiestyje, tai pasideginti prie jūros, o vėliau ir į jūros šventę. Priešpaskutinę ir labai saulėtą liepos dieną leidau Drevernoje, o paskutinę pirmąkart aplankiau Rambyno kalną. Žinokit, po visų šitų išvykų galiu tik dar kartą pasakyt, kad Lietuva - beprotiškai graži!

Jei birželis buvo vienišokas ir ramus, tai liepa visai kitokia - buvau be galo pasiilgusi kelionių, bendravimo, žmonių. Labai džiaugiuosi, jog viskas susiklostė taip, kaip susiklostė, nesigailiu nė vieno poelgio ir jaučiu, kad ši vasara ir toliau stebins. Taip būna, kai myli gyvenimą ir jokie skausmai ar bereikšmės problemos negali įveikti begalinio noro patirti ir pajausti, malonaus kutenimo mąstant apie tai, kas dar laukia (best is yet to come!) ir tikėjimo, kad viskas bus gerai.

                           
                                            Gražaus rugpjūčio! Gabrielė