2017 m. gruodžio 2 d., šeštadienis

Rudens memuarai

Sunku patikėti, kad jau gruodis, jau visur jaučiasi Kalėdų dvasia ir kvepia mandarinais. O aš, kaip visada, negaliu susitaikyti su rudens pabaiga. Prieš jam ateinant pasižadėjau, jog gyvensiu, vaikščiosiu, stebėsiu ir fotografuosiu, bet man ir vėl atrodo, kad per daug vakarų praleidau prie namų darbų, o ne vaikštant ir giliai kvėpuojant ir per retai fiksavau akimirkas. O ir laiko stebėti, atrodo, nebeliko - tik spėjau suktis, o jau ir nukrito visi lapai nuo medžių, jau ir temti ėmė vis anksčiau, o aš juk tik kartą spėjau spalvingame, lapų nuklotame parke pasivaikščioti.

Ruduo, bent tiek, kiek jį atsimenu, buvo gražus. Nesmagu pripažinti, bet pusės dienų neprisimenu... Nors ką ten ir atsiminsi - negi lėkimą ir mokslus? Taip, aš vėl bėgau, vėl daug mokiausi, vėl nemiegojau, vėl kovojau su pervargimu ir skausmais. Todėl rudens neidealizuoju. Toli gražu nebuvo jis kažkoks stebuklas, nušvietęs visą gyvenimo kelią. Nesikėliau su šypsena ryte ir ne visada turėjau už ką padėkot vakare. Bet aš juokiausi, taip, pagaliau išmokau juoktis, pamilau šokį, piešimą (o juk anksčiau šiose srityse jaučiausi visiška nevykėlė), gal net ir save mylėjau kartais, o labiau už viską - žmones, naktis, pokalbius.

Bet aš iš tiesų vis dažniau ir dažniau pagalvoju, kad gal mes pradedam nemėgti metų laikų ne dėl to, kad mums per šalta ir per karšta, ne dėl to, kad upės patvinsta ar ant ledo vis slystam, o dėl to, kad tuo metų laiku kažkas ne taip mūsų gyvenimuose ir tada sakom, kad ruduo užknisa, bet ar tikrai jis?
Pradėjusi atsiriboti nuo tų emocijų, kurias tikrai ne vėjo suvelti plaukai ar saulės nudeginta oda sukėlė, supratau, jog visus metus gyvenimas gali būti nuostabus. Gali būti ir labai bjaurus, šleikštus, beprasmiškas. Bet negalima, tiesiog baisu būtų pamiršti, kad lauke malonus speigas, o gal po ilgų lietaus savaičių išlindo saulė, o gal viskas nušviesta taip, kad jautiesi kaip „Pienių vyno“ herojus!


                                             Trumpai apie mano rudenį

1. Pirmą kartą...
paragavau moliūgų pyrago
gavau išryškintas juostinio nuotraukas
buvau mint vinetu
skaptavau moliūgą
dalyvavau mainų stovykloje
susitikau su M. K. Čiurlionio proanūkiu
naktį vaikščiojau Vilniaus gatvėmis

2. Geriausi...
Geriausias matytas filmas - „Girl, interrupted“
Geriausia atrasta daina - Black Woods by Stoned Jesus.
Geriausias atradimas kino pasauly - serialas „Freaks and Geeks“
Geriausias naujai išbandytas receptas - bananų duonos
Geriausias look'as - paleisti plaukai, pilni vėjo ir kas nors nevaržančio mano judesių
Geriausias naujai aplankytas restoranas - „Grill London“

3. Ir tai, kuo džiaugiausi...
saulėlydžiais
parašytu eilėraščiu apie rudenį
palange, kurią papuošiau lapais ir kaštonais
linksmai atšvęstu Helovynu
kerzais, kurie suteikė galimybę šokinėt balose (ir jų pirmu gimtadieniu!)
dukart aplankytu Vilniumi

                        Ruduo buvo gražus. Žiema irgi bus. O mano pasaulis? Nežinia.
                                     Bet tai juk visai skirtingi dalykai...



                                                   
                                                  Su meile, Gabrielė


2 komentarai:

  1. labai labai patiko Tavo mintis „mes pradedam nemėgti metų laikų ne dėl to, kad mums per šalta ir per karšta <...> o dėl to, kad tuo metų laiku kažkas ne taip mūsų gyvenimuose ir tada sakom, kad ruduo užknisa, bet ar tikrai jis?“
    tikra tiesa!

    AtsakytiPanaikinti