Beveik prieš metus, sausio šeštąją, savo tinklarašty pasidalinau sąrašu tikslų, kuriuos viešai pasižadėjau įvykdyti (jį galite perskaityti čia). Kaip man sekėsi, tuoj sužinosite. Bet visų pirma norėčiau trumpai papasakoti apie šiuos metus. Jau minėjau, jie ne praėjo, o tiesiog praskriejo tarsi greitasis aukso šmaukštas. Taigi, o juk aš ne Haris Poteris, nesu tokia nuostabi kvidičo gaudytoja ir tų metų-aukso šmaukšto pagauti man nepavyko. Užtat ir bėgte bėgau visur, skubėjau, bandydama pasivyti taip greit bėgantį laiką. Turiu pripažinti, kad visa tai nėra gerai, ir šie metai taip pat nebuvo tokie geri, kokių tikėjausi. O juk turėjau tikrai labai daug vilčių! Man atrodė, kad štai, pagaliau ateina tie my year. Deja.
Kad ir kaip gyvenimas vėtė, kad ir dažnai jausdavausi tarsi „apdaužyta“, negaliu sakyti, kad metai nieko verti. Kad ir kaip kartais užsinoriu ištrinti visas tas 365 dienas, pripažinsiu, kad turint galimybę neišdrįsčiau. Ir ne iš baimės, o dėl to, kad nenorėčiau. Juk ir po blogiausių dienų vėl ateidavo geros, juk ir po tamsiausių naktų ryte pakildavo saulė, juk kiekvieną dieną aš mokiausi, atradau ir augau. Šiandien drąsiai galiu sakyti, kad džiaugiuosi sukaupta patirtimi ir myliu tą žmogų, kuriuo esu.
O dabar pagaliau papasakosiu jums apie tai, kaip man sekėsi darbų gausoje dar rasti laiko išsikeltų tikslų įgyvendinimui. Pripažinsiu - lengva nebuvo, bet kiek man tai suteikė nuostabių ir neatrastų emocijų! Šie tikslai ir buvo dalis mano augimo, asmenybės išsilaisvinimo ir įvairiausių laimės pliūpsnių priežastis. Todėl jei niekada to nedarėt, tikrai patariu išbandyti šį būdą ir paįvairinti savo metus. Beje, iš komforto zonos išlipti galite bet kada - ne tik prasidėjus 2017 metams!
Didžiųjų tikslų vykdymas
1. Neleisti kompiuteriui, telefonui, televizoriui ir viskam, kas netikra, užvaldyti manęs. Tą kartą paminėjau, kad esu tarsi „suaugusi“ su šiais daiktais. Praėjus metams galiu pasakyti, kad net jei ir neišmokau be to išgyventi nejaučiant diskomforto, vis dėlto gebu atsisakyti technologijų, o ir poreikio tokio milžiniško nebejaučiu. Nepasakyčiau, kad pavyko iš karto, bet vietoj virtualaus pasaulio dažniau rinkausi skaitymą, muzikavimą ar piešimą, stengiausi galvoti apie tai, kad internetas dažniau naudingas, nei žalingas ir laikui bėgant save reikėjo įtikinėti vis rečiau. Didžiuojuosi savimi ir tikrai nežadu mesti šio iššūkio kitais metais!
2. Rūpintis sveikata ir ją tausoti. Norėčiau pasakyti, kad viskas ėjosi kaip per sviestą, bet... deja. Aš vistiek eidavau miegoti per vėlai, mokiausi tikrai per daug, o muzikos mokykla surijo kone visą mano laisvą laiką. Vis dėlto situacija nėra tokia tragiška, nes per šiuos metus aš išbandžiau nemažai būdų, kaip vaistus pakeisti natūraliomis priemonėmis, pamilau sportą ir vis dažniau įtraukdavau jį į savo dienotvarkę, leisdavau sau pailsinti smegeninę ir stiprinau imunitetą. Jei kalbėčiausi su praeities Gabriele, pamatyčiau, kiek mažai ji nusimano apie sveikatą. Šiandien aš žinau daug daugiau ir viliuosi, kad ateinančiais metais žinių bagažas tik didės.
3. Vasarą paversti nuostabia. Štai čia ir norisi sustoti, neberašyti, pasislėpti. Vasaros, labai gaila, nuostabia aš nepaverčiau. Nebuvo ji tokia, kokios aš tikėjausi, neaplankiau daug šalių ir apskritai neįvykdžiau gal pusės punktų iš vasaros to-do list. Tai, žinoma, nereiškia, kad vasara buvo bloga. Kaip ir minėjau anksčiau, kiekvieną metų dieną be jokių išimčių, atrasdavau naujų ir neatrastų dalykų, tokiu būdu išsilaisvindama iš liūdesio ir rutinos spąstų. Vis dėlto net gi pavasaris ar ruduo šiemet atnešė daugiau spalvų ir įdomybių, nei visų taip mylima vasara. O tai juk vistiek gerai, hm?
Tokie buvo trys mano didieji tikslai, kuriais pasidalinau su jumis. Ne viskas pavyko taip, kaip tikėjausi, nebuvo du tūkstančiai šešiolikti my year, bet aš nesustojau. Nuėjusi ilgą kelią suklupdavau, tekdavo vėl viską pradėti nuo pradžių, bet niekada nepasidaviau. Ir štai šiandien esu kur kas geresnė savo versija, nei kad buvau praėjusį gruodį. Gal ir nenuverčiau kalnų, gal mano vardo ir nežino tūkstančiai žmonių, gal ir nesu herojė visam likusiam pasauliui, bet mano nuosavame ir nedideliame pasauly įvyko perversmas. Tuo ir noriu kartu su jumis pasidžiaugti ir, žinoma, palinkėti, kad ir jūs visada kovotumėte! Tik nepamirškit tikėti ir pamatysit, kaip tapsit bet kokios kovos laimėtojais. ♥
Visada laukiu jūsų komentarų! Pasidalinkit šių metų atradimais, džiaugsmais ir skausmais, pokyčiais, svajonėmis, netikėtumais bei viskuo, kas tik šauna į galvą!
Siunčiu geras emocijas! Gabrielė
Ooo kaip iš visų blogerių ir vlogerių laukiu šitų įrašų! Pats smagiausias dalykas paskaityti :) Na, tau sekėsi gan neblogai, o štai maniškiai... Ir ko tik šiais metais nebuvo xd
AtsakytiPanaikintiPatikėk, ten, kur yra visas ilgasis mano iššūkių ir tikslų 2016 metams sąrašas, tikrai esti tokių, kurių nepadariau ir dabar sąžinė graužia :D :( I feel u!
Panaikinti