13 things that I learned at 13
1. Žmonės ateina ir išeina, tačiau juos pakeičia kiti. Šis dalykas yra toks svarbus, kad pelnytai atsidūrė pirmoje vietoje. Atrodo, šį dalyką jau seniai žinojau, tačiau tik būnant 13 nelabai maloniai patyriau tai savo kailiu ir galų gale supratau, apie ką tie visi žmonės šnekėjo ir knygos rašė. Tai, žinoma, skaudus potyris, bet labai natūralus ir, manau, neišvengiamas.
2. Nieko tokio būti vienam. Vieniši pasivaikščiojimai man suteikė labai daug džiaugsmo, ramybės, meilės sau, o ir visi kiti vakarai ar dienos, praleistos tik su savo draugija, leido susigyventi su savim, perskaityti daug gerų knygų, pamatyti daug nuostabių filmų, parašyti nemažai tekstų ir tiesiog suprasti, kad aš pati sau esu puiki draugė.
3. Apkalbos yra bereikšmės. Prieš metus, vieną pavasario vakarą aš supratau, kad aplink mus yra žiauriai daug apkalbų. O kas liūdniausia, kad aš, gan drąsiai vadindama save tolerantišku žmogumi, pati į tas apkalbas įsitraukiu. Nuo tos dienos aš stengiausi šio nereikalingo įpročio atsikratyti. Neteisti, o bandyti suprasti, dar dažniau - apskritai negalvoti. Nesakau, jog jų nebėra, nes, pripažinkim, tai neįmanoma, bet ar jaučiu, kad šis pokytis į gerą? Patikėkit, dar ir kaip.
4. Muzika yra kažkas magiško ir nepaaiškinamo. Net nežinau, kiek kartų verkiau iš laimės jos dėka. kiek kartų ji man pagerino nuotaiką, kiek kartų privertė visiškai apstulbti. Nors tai nuskambės kaip labai banali frazė, bet... muzika TIKRAI gydo. Per 13 gyvenimo metus atradau daug šaunių atlikėjų ir grupių (cigarettes after sex, abudu, abii, the tragic thrills, tame impala, the smashing pumpkins, green day, deeper upper, bon iver), apsilankiau keliuose koncertuose, operose ir miuzikluose. Muzika mane supo visur ir, jei ji būtų žmogus, už tai ją norėčiau stipriai apkabinti.
5. Reikia išnaudoti kiekvieną progą. Na, nekalbu apie tai, kad turit sutikti eiti į visus vakarėlius ar sutikti nueiti į pasimatymą su kiekvienu pasiūliusiu. Turiu omeny tai, kad labai dažnai nenueinam į spektaklius, parodas, konkursus, susibūrimus ir net nežinom, kiek daug praleidžiam. Mat kartais net paprastas pasivaikščiojimas su šeima gali paįvairinti kasdienybę ir suteikti džiaugsmo. Tad verčiau eilinį kartą praleidę dieną su telefonu rankose, keliaukim pasižmonėt!
6. Jei nemylėsi savęs, tai niekas negalės to padaryti. Pastaraisiais mėnesiais bandau sau šią frazę kuo dažniau priminti tam, kad jausčiau daugiau pasitikėjimo savimi ir, žinoma, meilės. Anksčiau buvau labai savikritiška, tačiau dabar stengiuosi kuo dažniau nusišypsoti žiūrint į veidrodį, neverkšlenti dėl trūkumų (ei, juk visi jų turim!) ir dalinant meilę kitiems nepamiršti savęs. Jūs net neįsivaizduojat, kaip viskas keičiasi, kai žiūri į save su meile!
7. Po nesėkmių visada ateina džiaugsmas, o po tamsos - šviesa. Apie tai rašiau tiek daug kartų, kad vargu ar galiu ką nors naujo ir naudingo pasakyti, bet nepamirškit to sau priminti. Kartais tai tikrai atrodo neįtikima ir beprasmiška, tarsi banali nuolatos kartojama frazė, bet tai tas atvejis, kai ji dar ir teisinga. Sukąskit dantis, užsimerkit, nurykit (jei reikia, paleiskit) ašaras ir atsimerkę pamatysit, kad pagaliau gyvenimas nusidažo gražesnėmis spalvomis.
8. Nieko tokio kartais nesuprasti, kas vyksta. Gyvenimas, pripažinkim, yra sudėtingas ir painus labirintas, kuriame dažnai galima pasiklysti. Ir nieko čia baisaus! Nė vienas žmogus negali visą laiką išlikti nedarantis nuodėmių, griežtai laikantis savo pažadų, nič nieko nepamirštantis, netingintis, priimantis teisingus sprendimus ir sėkmingas visose srityse. Kiekvienam iš mūsų būna dienų, kai, atrodo, viskas ne taip, bet svarbiausia yra nepasiduoti ir stengtis, kad būtų geriau.
9. Geriausi dalykai atsitinka neplanuojant ir beveik niekada nebūna įamžinami. Jeigu visą mėnesį planavai savo gimtadienio šventę, o jos metu kas kelias minutes dalinaisi nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tikėtina, kad iš tiesų ji yra ne tokia jau ir nepakartojama. Ne kartą įsitikinau, kad staiga nusprendus kažkur išvykti, su kažkuo susitikti ar kažką nuveikti užuot pasirinkus eilinį kiurksojimą po pledu šiltoj ir patogioj komforto zonoj, ima vykti stebuklai. Tai būna tie įvykiai, kurie vėliau sukelia labai stiprią nostalgiją. Ak, ir tiesa - dažniausiai visa tai lieka smegeninėj, o ne telefono galerijoje.
10. Vieną dieną tu ilgėsiesi šiandienos. Esi įsitikinęs, kad šiandien - nuobodžiausia diena tavo gyvenime, tačiau vėliau supranti, kaip tave apima keistas jausmas... Juk tai - ilgesys tai dienai! Kaip pažįstama... Kartais atrodo, jog nevyksta nieko tokio ypatingo, jog dieną būtų galima vadinti gera, tačiau ateityje norisi piktu žvilgsniu pažiūrėt į praeities save. Galbūt tądien tu galėjai visą dieną gulėti ir spoksoti į dangų, o dabar, apsikrovęs įvairiausiais darbais trokšti bent minutėlės atokvėpio. Tad priminkit sau - carpe diem!
11. Žmogiškumas yra pamiršta, tačiau be galo svarbi vertybė. O, koks pasaulis būtų gražus, jeigu paguostumėm verkiantį, apgintumėm silpnesnį, padėtumėm patekusiam į bėdą ar paprasčiausiai pradėjus lyti pasidalintumėm skėčiu su praeiviu. Per šiuos metus ne viena graži draugystė užsimezgė būtent žmogiškumo dėka. Taip, taip - ši vertybė yra ne tik nauda visai žmonijai, bet ir sau.
12. Visada bus tų, kurie už tave gražesni, talentingesni, turtingesni, protingesni ir sėkmingesni. Bet tai tikrai ne priežastis nukabint nosį ir leisti pavydui užpildyti mintis. Tai spyris į užpakalį, kad ir tu gali geriau. Gali gauti dešimtuką, turėti liekną taliją, išmokti groti gitara, laimėti konkurse prizą ir padaryti špagatą. Gal negali būti toks kaip kaimynas ar bendraklasis (juk visi esam skirtingi), tačiau kasdien gali tapti vis geresne SAVO versija.
13. Kartais reikia paprasčiausiai negalvoti. Žinau, kad ne vieną (tarp jų ir aš) kankina overthinking problema. Būtent dėl šito nuolatinio galvojimo mes susikuriame baimių, trūkumų ir skaudiname patys save. Todėl kartais, kad ir kaip sunku, reikia pabandyti negalvoti ir daryti - nesvarbu, ką kas pamanys, nesvarbu, kas nutiks. Labai tikėtina, kad būsi priėmęs gerą sprendimą, nes overthinking padeda retokai. Karts nuo karto jį „išjungus“ pasidaro lengviau.
Tai tokios tos išmoktos pamokos ir suprasti dalykai. Kai kurie buvo skausmingi, kiti - labiau džiaugsmingi, bet neabejotinai visi iki vieno naudingi ir reikalingi. Tikiuosi, jog priminiau kelis laimės recepto ingredientus, o gal net atradote kokį naują „prieskonį“. Primenu, jog išskėstomis rankomis laukiu jūsų komentaruose, kuriuose galite išreikšti savo nuomonę apie mano rašliavas arba pasidalinti savo džiaugsmais ir vargais!
Su meile, Gabrielė
