Žinoma, nėra viskas taip blogai. Ruduo kartu su pavasariu dalijasi mano mėgstamiausio metų laiko titulą, tad jo aš beprotiškai laukiu. Širdis ima greičiau plakti pagalvojus apie šiltą obuolių pyragą, nesibaigiančius arbatos puodelius, krentančius lapus, Hario Poterio knygų skaitymą, kvepiančias žvakes ir šiltus megztinius. Taip, viso to beprotiškai laukiu, bet kol dar vasara, noriu papasakoti jums apie ją, tiksliau, apie rugpjūtį, o kartu ir pati prisiminti visas nuostabias akimirkas.
1. Morning pages. Manau, daugelis iš jūsų girdėjo šį pavadinimą ir daugiau ar mažiau žino, ką jis reiškia. Jei ne, trumpai apie ryto puslapius - tai mintys, kuriomis užpildai tris užrašų knygutės puslapius atsikėlęs ryte. Nesvarbu, ar kankiniesi su kūrybine krize ar ne, turi viską, ką tuo metu mąstai, išlieti. Iš pradžių buvo sunkoka, man atrodė, jog rašau visiškai bereikšmius sakinius ir tik gaištu laiką, tačiau kiekvieną rytą atsikėlus vistiek imdavau knygutę į rankas ir vis su didesniu entuziazmu rašiau. Reikia pripažinti, toks rytinis ritualas tikrai atlaisvina kelius pamirštoms mintims ir leidžia kurtis naujoms!
2. Knygos. Rugpjūtį perskaičiau dar vieną mylimos autorės Jurgos Ivanauskaitės knygą „Viršvalandžiai“. Tai neabejotinai viena skaudžiausių ir jausmingiausių mano skaitytų knygų, nuostabiai perteikianti Jurgos jaustas emocijas, keltus egzistencinius klausimus ir atverianti akis tiems akliems, kurie nebemato džiaugsmo ir prasmės gyvenime. Antroji knyga, kurią perskaičiau - ispanų rašytojos Angeles Caso romanas „Prieš vėją“. Iš pradžių skaityti sekėsi sunkiai, bet kuo toliau, tuo labiau susidomėjau pagrindinės veikėjos likimu ir užgniaužusi kvapą rijau puslapius, tikėdamasi, jog pabaiga vis dėlto bus laiminga. Nors šį mėnesį perskaičiau tik dvi, tačiau tikrai geras knygas, tad labai džiaugiuosi ir rekomenduoju jums.
3. Fotografija. Liepai baigiantis atgaivinau tėčio jaunystės laikų juostinį fotoaparatą - įsigyjau juostelę ir ėmiau įamžinti akimirkas. Apie tai tyliai svajojau jau seniai, tad liepą atvykus į kaimą nusprendžiau - surasiu fotoaparatą ir pagaliau įgyvendysiu savo svajonę. Daug gražių liepos ir rugpjūčio akimirkų laukia, kol bus išryškintos, o ir pati nekantrauju pamatyti pirmąsias nuotraukas. Tiesa, liko dar du kadrai, bet juk dar ir rugpjūtis nesibaigė!
4. Muzika. Kaip gi aš be muzikos? Šį mėnesį pagaliau vėl klausiau jos beveik kiekvieną dieną. Atradau (na, tiksliau, pamilau, nes girdėjau ir anksčiau) Mac Demarco, vis dar ištikimai klausiau The Smiths ir Radiohead, karts nuo karto įsijungdavau Pixies ir Nirvana, o jei nežinojau, ko noriu, pasitikėdavau spotify sukurtu „Discover weekly“ playlistu. Labai džiaugiuosi, jog vėl „grįžau“ į muzikos pasaulį, nes čia gera.
5. Kelionė į Nidą. Tai turbūt buvo ne tik geriausias įvykis, nutikęs per šį mėnesį, bet ir per visą vasarą. Sugrįžti į mylimą miestą po dviejų metų buvo visiška palaima. Su šypsena veide (ir skausmu širdy) prisimenu ramų paplūdimį, kopimą į Parnidžio kopą ir ten grojusį smuikininką po pušimi, pasivažinėjimą dviračiu miške dainuojant, nes aplink beveik nėra žmonių, maudynes jūroje, ilgus pasivaikščiojimus vakare, bėgimą pajūriu ir pamariu, daugybę nuostabių žmonių ir šypsenų. Ilgiuosi ir liūdžiu, bet noriu tikėti, jog greitai sugrįšiu ir viskas vėl bus taip gerai, o gal net ir dar geriau.
6. Filmai. Per trisdešimt vieną dieną pažiūrėjau net penkis filmus - man, kaip serialų žmogui, tai yra gana daug. Deja, du iš jų labai nuvylė - tai lietuvių režisieriaus filmas „Šerkšnas“ ir amerikiečių kurtas „Gyvenimas septyniolikos“. Pirmasis nepatiko dėl prastos vaidybos, siaubingų dialogų ir labai jau pilkų, neįdomių personažų. Antrasis man pasirodė labai banalus, be to, niekuo neįdomūs veikėjai ir nuspėjamas siužetas vertė tik laukti, kol greičiau baigsis filmas. Galiu pasidžiaugti tuo, jog pažiūrėjau ir tris labai gerus filmus. Tai trys į praeitį nukeliantys filmai -„Dazed and confused“, leidęs pajausti amerikietišką gyvenimo būdą ir jaunatviškumą, „Dirty dancing“, priverčiantis šypsotis ir žavėtis garso takeliu bei „Lords of Dogtown“, įdomiai perteikiantis realių asmenybių gyvenimą.
7. Abudu ir abii koncertai. Ši vasara buvo pirmoji mano gyvenime, kai pagaliau nuvykau į tikrai gerą koncertą ir net ne vieną (turiu omeny ne klasikinės muzikos koncertus, nes juose esu buvusi daug kartų ir beveik visi man labai patiko). Tris (taip, tris!) kartus gyvai mačiau savo mylimą grupę Abudu. Kažkam gali pasirodyti per daug, bet, jei atvirai - jų koncertai tokie nuostabūs, jog galėčiau eiti į visus. Rugpjūčio ketvirtąją juos išvydau trečią ir paskutinį kartą. Na, bent šią vasarą, che. O kitą dieną vykau į Agluonėnus tam, jog išgirsčiau Abii. Buvo verta, nes ne tik supratau, kaip puikiai jie skamba gyvai, bet ir pasidariau bendrą nuotrauką!
8. Serialai. Rugpjūtį žiūrėjau du serialus - įraše apie liepos mėnesį minėtą ir aprašytą „Skam“ bei naują ir labai gerą serialą „Girls“. Jis man labiausiai patiko tuo, jog nėra nei per daug sunkus, nei per daug lėkštas. Gyvenimiškas, realistiškas, įdomus - štai koks šis naujas mano atradimas. Tiesa, pats serialas ne toks ir „šviežias“ - pirmasis sezonas pasirodė dar 2012m., o šiemet pasirodė paskutinė serija. Labai liūdna, bet dar turiu keturis sezonus, tad viskas gerai!
Linkiu nuostabių paskutinių vasaros dienų ir gražios rudens pradžios! Su meile, Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą